- šnairas
- 1 šnaĩras, -à adj. (4)
1. LsB187, K, L, Š, Rtr, NdŽ pakreiptas, pasuktas į šalį (apie akis): Dėbt šnairomis baltomis akimis pažiūrės jis ant jos supykęs J.
2. NdŽ, KŽ kreivomis akimis, žvairas: Gražus vaikas, ale šnaĩras KzR.
3. FrnW, Rtr, Trg kuris skersakiuoja, piktas, nepatenkintas, nepalankus: Šnaĩras – tai jau piktas Plšk. Tokia jau giminė buvo: biskį kas – tuo[j] šnairì žiūri Nm. Tėvas vis tėvas, o kas, kad ta Anelė šnairà laksto Jrb. Žiūri šnaira anytėlė per stiklo langelį: eikit laukan iš darželio, nemykit rūtelių LTR(suv.). ^ Žiūria šnairas kai dvaro šuo į ubagą LTR(Vdk).
šnairaĩ adv. Rtr, NdŽ, KŽ, KzR: Šnairaĩ žiūria vienas į kitą, rodos, ka pikti Plšk. Atsisėdau dailiai, apsiverkiau gailiai, kad in mane mergužėlė šnairaĩ pažiūrėjo (d.) Mrj. Nor šnairai žiūrėjo, bet meiliai kalbėjo LTR(Vs). Daugumas šio įstatymo laukė, bet vienas kitas ir šnariau į jį pažiūrės rš.◊ per šnaĩrą piktai: Ta mažoja greit supyksta, akis panarina, žiūria par šnaĩrą Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.